- bemarškinis
- bemarškìnis, -ė adj. (2) Gs kuris be marškinių, nusivilkęs marškinius: Jis bemarškìnis pjauna šieną Rm. Bemarškìnis, nuogapilvis Ds. A tu bemarškìnis? Pg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
bemarškinis
Look at other dictionaries:
bemarškinis — bemarški̇̀nis, bemarški̇̀nė bdv. Atė̃jo ji̇̀s suplùkęs, bemarški̇̀nis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
